Etiketėje nurodyta, laboratorijoje nerasta?

Socialiniuose tinkluose pasirodo sensacingos žinios – laboratorijos neranda deklaruotų veikliųjų medžiagų! Kokia sensacija – papildų gamintojai apgaudinėja vartotojus! Laboratorinį neatitikimą būtina vertinti rimtai, bet išvadą apie jo priežastį verta daryti tik surinkus daugiau informacijos. Šiame straipsnyje nesivaikysime sensacijų, o į kokybės tyrimus pažvelgsime iš arčiau.

Vienas laboratorijos skaičius dar nėra galutinė išvada
Laboratorinis tyrimas nėra paprastas medžiagos „suskaičiavimas“. Pirmiausia reikia pasirinkti būtent tam ingredientui ir tokiai produkto formai tinkamą analizės metodą.
Įsivaizduokime vitamino C miltelius ir kapsulę, kurioje kartu yra vitaminas C, augaliniai ekstraktai, mineralai, dažikliai ir pagalbinės medžiagos. Tą patį vitaminą iš grynos žaliavos išmatuoti gali būti paprasčiau nei iš sudėtingo mišinio. Visos kitos sudedamosios dalys sudaro produkto matricą – aplinką, kuri gali trukdyti veikliąją medžiagą tinkamai išskirti ir išmatuoti.
Metodai gali skirtis mėginio paruošimu, naudojamais tirpikliais, nustatoma chemine medžiagos forma ir pačiu matavimo principu. Ar būna, kad gamintojas savikontrolei taiko vienus metodus, o tikrinanti institucija medžiagos kiekį tiria kitais metodais? Tikrai taip. Netinkamai pasirinktas tyrimo metodas gali lemti klaidingą rezultatą. Tai nėra universalus pasiteisinimas kiekvienam nepalankiam rezultatui, tačiau prieš skubant daryti sensacingus apibendrinimus vertėtų įsigilinti į atlikto tyrimo detales ir metodologiją.

Medžiaga galėjo būti įdėta, tačiau iki tyrimo jos sumažėjo
Kai kurios veikliosios medžiagos yra gana stabilios, kitos jautriai reaguoja į šviesą, deguonį, drėgmę, temperatūrą ir laiką. Vitaminas C gali palaipsniui skaidytis dėl drėgmės, šilumos ir deguonies. Astaksantiną veikia šviesa, karštis ir oksidacija. Omega-3 riebalų rūgštys lengvai oksiduojasi, o probiotikų gyvybingumą ir fermentų aktyvumą gali mažinti netinkama temperatūra ar drėgmė.
Todėl pagaminimo dieną produkte buvęs kiekis nebūtinai visiškai sutaps su kiekiu po metų. Vis dėlto vartotojui tai neturi tapti problema: etiketėje deklaruojamas kiekis turi būti užtikrinamas per produkto tinkamumo vartoti laikotarpį.
Būtent todėl atsakingas gamintojas vertina ne tik tai, kiek medžiagos įdedama gamybos metu, bet ir kiek jos išliks iki termino pabaigos. Tam neužtenka vien geros formulės – produkto stabilumas turi būti tikrinamas.

Kaip gamintojas padeda medžiagoms išlikti stabilioms?
1. Parenka tinkamą ingrediento formą
Tas pats vitaminas gali būti naudojamas kelių cheminių formų. Pavyzdžiui, vitaminas C gali būti naudojamas kaip askorbo rūgštis arba pasirenkama mikrokapsuliuota jos forma, padedanti sumažinti drėgmės, deguonies ir kitų formulės ingredientų poveikį. Stabilesnė forma kartais kainuoja daugiau, tačiau vien stabilumas dar nepasako visko – kartu vertinamas saugumas, pasisavinimas ir tinkamumas konkrečiai formulei.
2. Patikrina, ar ingredientai dera tarpusavyje
Atskirai stabilios medžiagos sumaišytos gali pradėti sąveikauti. Pavyzdžiui, kai kurie mineralai gali spartinti vitamino C ar riebalų oksidaciją, o drėgmę sugeriantys augaliniai milteliai – pakenkti jautresniems mišinio komponentams. Todėl bandoma visa galutinė formulė, o ne tik kiekviena žaliava atskirai.
3. Kontroliuoja drėgmę, temperatūrą ir gamybos procesą
Net sausas produktas gali sugerti drėgmę: milteliai sulimpa, probiotikų skaičius mažėja, fermentai praranda aktyvumą, o putojanti tabletė gali pradėti reaguoti dar pakuotėje. Dėl to kontroliuojamas patalpų drėgnumas, maišymo trukmė, proceso temperatūra ir sąlytis su šviesa. Silikagelio granulių paketėlis buteliuke taip pat atlieka konkrečią apsauginę funkciją.
4. Mažina sąlytį su deguonimi ir prireikus naudoja antioksidantus
Pakuojant oksidacijai jautrius aliejus, pavyzdžiui, žuvų taukus ar omega-3 turinčius augalinius aliejus, dalis pakuotėje esančio oro gali būti pakeičiama azotu. Taip sumažinamas produkto sąlytis su deguonimi ir lėtinama oksidacija. Svarbus ir buteliuko dydis: kuo daugiau tuščios erdvės virš produkto, tuo daugiau jame deguonies. Antioksidantai gali lėtinti oksidaciją, tačiau jie nepakeičia geros žaliavos, tinkamo proceso ir sandarios pakuotės.
5. Atskiria tarpusavyje nesuderinamas medžiagas
Kai ingredientai vienas kitam trukdo, jie gali būti mikrokapsuliuojami, padengiami apsauginiu sluoksniu, dedami į skirtingus tabletės sluoksnius ar atskiras kapsules. Tokios technologijos didina savikainą, bet gali padėti išlaikyti stabilumą.
6. Parenka ne tik gražią, bet ir apsaugančią pakuotę
Permatomas buteliukas leidžia matyti produktą, tačiau šviesai jautriam ingredientui gali būti netinkamas. Probiotikams ir putojančioms tabletėms svarbus geras barjeras nuo drėgmės, žuvų taukams – nuo šviesos ir deguonies. Lizdinė plokštelė kartais apsaugo geriau nei bendras buteliukas, nes likusios dozės nėra veikiamos kiekvieną kartą jį atidarius.
7. Atlieka stabilumo tyrimus ir stebi serijas rinkoje
Produktas tiriamas ne tik pagaminus. Atliekant ilgalaikius tyrimus jis periodiškai vertinamas įprastomis laikymo sąlygomis, o pagreitinti tyrimai padeda anksčiau pastebėti galimas rizikas. Svarbu įvertinti ir produktą po pakuotės atidarymo bei stebėti, ar skirtingų gamybos serijų rezultatai nepradeda blogėti.

Kodėl gamybos metu kartais įdedama daugiau?
Jeigu iš stabilumo tyrimų žinoma, kad veikliosios medžiagos kiekis laikui bėgant mažės, gamintojas gali jos įdėti daugiau, negu nurodyta etiketėje, – numatyti vadinamąjį technologinį priedą (angl. overage). Jo paskirtis – padėti užtikrinti, kad deklaruojamas kiekis išliktų iki tinkamumo vartoti termino pabaigos.
Tai nereiškia, kad galima pridėti bet kokį savavališkai pasirinktą perteklių. Gamintojas technologinio priedo dydį privalo pagrįsti, o tikrinanti institucija tikrina, ar faktinis produkto kiekis visą galiojimo laiką išlieka pagrįstame kontrolės intervale ir nepažeidžia saugos bei ženklinimo reikalavimų.

Konservantai ir antioksidantai – ne tas pats
Žodis „be konservantų“ etiketėje gali skambėti patraukliai, tačiau konservantai nėra savaime blogos medžiagos. Tinkamai parinkti ir leidžiamais kiekiais naudojami konservantai padeda kontroliuoti mielių, pelėsių ir bakterijų dauginimąsi, ypač skystuose ar daugiau vandens turinčiuose produktuose.
Antioksidantai atlieka kitą darbą – lėtina deguonies sukeliamą riebalų ir jautrių ingredientų oksidaciją. Taigi antioksidantas žuvų taukuose neapsaugo vandeningo produkto nuo mikroorganizmų, o konservantas savaime nesustabdo omega-3 oksidacijos.
Atsisakius konservanto vien dėl patrauklesnės etiketės, tokią pačią apsaugą reikia sukurti kitu būdu: keisti formulę, pakuotę, gamybos sąlygas arba trumpinti vartojimo po atidarymo laiką.

Ką parodo gamybos dokumentai – ir ko jie neparodo?
Pagal veikiančią kokybės sistemą kiekviena produkto serija gaminama pagal patvirtintą receptūrą ir technologinę instrukciją. Dokumentuojami žaliavų kiekiai ir serijų numeriai, gamybos etapai, proceso kontrolė, gautas produkto kiekis bei nukrypimai. Taip turi būti įmanoma atsekti, kokia žaliava ir į kurią seriją buvo panaudota.
Tačiau įrašas, kad medžiaga buvo pasverta ir įdėta, dar neįrodo, kad galutiniame produkte iki termino pabaigos išliks visas deklaruojamas kiekis. Tam reikalinga visa kontrolės sistema: tiekėjų auditavimas, žaliavų patikra, procesų kontrolė, galutinio produkto ir stabilumo tyrimai bei neatitikimų nagrinėjimas.

Viskas prasideda nuo žaliavos
Jeigu tiekėjo analizės sertifikate nurodytas didesnis veikliosios medžiagos kiekis, nei žaliavoje yra iš tikrųjų, pagal tuos duomenis teisingai apskaičiuota receptūra galutiniame produkte vis tiek gali neužtikrinti deklaruojamo kiekio.
Todėl svarbu ne tik gauti sertifikatą, bet ir patvirtinti žaliavos tapatybę, periodiškai tikrinti jos stiprumą, vertinti skirtingų serijų rezultatus, audituoti bei kvalifikuoti tiekėją ir išlaikyti aiškų kilmės atsekamumą.

Kas nutinka produktui po gamybos?
Iki vartotojo maisto papildas gali keliauti per logistikos sandėlį, didmenininką, vaistinę, parduotuvę ar elektroninės prekybos sandėlį. Jei etiketėje nurodyta produktą laikyti sausoje vietoje ir ne aukštesnėje temperatūroje, šių sąlygų turi būti laikomasi visuose etapuose.
Kelios dienos įkaitusioje transporto priemonėje, drėgnas sandėlis ar netinkamas laikymas jau atidarius pakuotę gali paspartinti jautrių medžiagų pokyčius. Iš prekybos vietos paimto mėginio tyrimas parodo produkto būklę tuo momentu, tačiau vien iš skaičiaus ne visada galima nustatyti, kuriame etape atsirado problema.

JAV pavyzdžių negalima automatiškai perkelti Europos Sąjungai
Viešojoje erdvėje kartais pristatomi skandalingi JAV rinkos atvejai, o iš jų daromos išvados apie visą maisto papildų sektorių. Tačiau JAV ir Europos Sąjungos rinkos veikia pagal skirtingas produktų pateikimo, ženklinimo ir kontrolės sistemas.
JAV atvejai gali būti naudingi kaip įspėjimas ar palyginimas, tačiau būtina aiškiai pasakyti, kur produktas buvo tirtas ir kokia reguliavimo sistema jam taikyta. Tolimos rinkos atvejį pateikti kaip visos ES ar Lietuvos rinkos būklės įrodymą būtų netikslu.

Kaip atsakingai vertinti paskelbtą laboratorinį tyrimą?
Nepriklausomi tyrimai ir institucijų kontrolė yra reikalingi – jie padeda nustatyti realius neatitikimus, pašalinti nekokybiškus produktus ir kelti rinkos standartą. Tačiau patikimam vertinimui svarbu žinoti daugiau nei vieną galutinį skaičių:
•    iš kur, kada ir kaip paimtas mėginys;
•    kokia produkto serija ir kiek laiko liko iki tinkamumo vartoti termino pabaigos;
•    kaip produktas buvo transportuotas ir laikytas;
•    koks tyrimo metodas taikytas ir ar jis tinkamas konkrečiai produkto sudėčiai;
•    kokia matavimo neapibrėžtis ir ar rezultatas patvirtintas pakartotiniu tyrimu;
•    ką rodo gamintojo žaliavų, gamybos, galutinio produkto ir stabilumo duomenys.

Kokybė kuriama ne vien gamybos dieną
Maisto papildo kokybė nėra vien atsakymas į klausimą, ar į maišyklę buvo subertas receptūroje nurodytas ingredientų kiekis. Ji prasideda pasirenkant žaliavą ir tiekėją, tęsiama kuriant formulę, parenkant analizės metodą, technologiją bei pakuotę ir turi būti išlaikoma transportuojant, sandėliuojant ir vartojant produktą po atidarymo.
Todėl žinią, kad laboratorija produkte nerado etiketėje deklaruoto kiekio, verta vertinti rimtai, bet ne skubotai. Kartais priežastis iš tiesų yra nepakankama kokybė. Kartais rezultatą lemia netinkamas metodas ar sudėtinga produkto matrica. Kitais atvejais medžiaga buvo įdėta, tačiau neišliko stabili dėl formulės, pakuotės ar laikymo sąlygų.

Tao vitaminai komanda

Šaltiniai ir nuorodos:

·        Europos Komisija. Maisto papildai ir jų reglamentavimas ES

·        Europos Komisija. Deklaruojamų maistinių verčių kontrolės tolerancijų gairės

·        Direktyva 2002/46/EB dėl maisto papildų (konsoliduota redakcija)